o jeigu aš būsiu tik protinga
ar mylėsi mane
ar glostysi veidą
ar bučiuosi
lyg būčiau visai neprotinga
ar boružė

štai žiūrėk:
pavasaris apdulkėjo,
o mes taip ir nesusitikome

taip ir
nepasikalbėjome

įnirtę
šokome ir žaidėme
tryškome gyvenimo džiaugsmu
buvome išmintingi
ir drąsūs
mylėjome

iki
nepadoriai gražu

nors iš tiesų
vai vai kaip
liūdėjome

kai glostėm save apsikabinę

tą naktį
be pabaigos