Mūsų dienos kaip šventės

Nėra jų, nebėra –
Nei čia, nei ten,
Kur lengvas brizas
Kvepiančio sūraus vandens,
Kolumbo ištiesta ranka,
Vilnijanti apšviesto marmuro
Sočių stočių banga...
Sublyksi žiauriai nelauktai
Senom savom dienom
Skaudžiajam juoda-balta ekrane...
Kažkur išeina tai, ko nebėra,
Buvo, traukėsi, raukšlėjosi
Į aštrų gilų dūrį
Pavargusiose mūsų gelmėse.
Tylinti

2008-03-17 20:20:23

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): fizrukė

Sukurta: 2008-03-20 21:55:24

Jautrus, jausmingas kūrinukas.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2008-03-17 23:34:45

...skaudu tikrai...

Vartotojas (-a): Tylinti

Sukurta: 2008-03-17 22:41:11

tiesiog norejau pasakyt, kad tai dedikacija maestro Kernagiui, gal ir nevykusiai sugalvota...