Santrauka:
Iš ciklo apie medžius.
2008 m. sausis
Galais puantų į žemę įsirėmęs,
Kaip balerina ant scenos, pasistiebęs
Jis virpančius nuo įtampos
Pirštus aukštyn iškėlęs.
Jis - saulės išsiilgęs, šilumos, šviesos.
Jis tikisi praplėšt dangaus pilkumą,
Atverti kelią saulės spinduliams.
Paliest galiukais pirštų auksines strėles.
Sušilt, nustot virpėt nuo įtampos žiaurios.
Nurimt, užmigt, pavasario sulaukti.
Nėra saulytės, nėr sniego išganingo,
Kuris apklotų, kaip skara.
Ir tenka ir toliau virpėt,
Kaip balerinai, nesibaigiančio šokio sukūry.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-03-16 11:47:05
Siūlau apsispręsti, ar ilgas, ar trumpas veiksmažodžių bendračių formas naudosi. Tai suteiks vientisumo. Labai gražus pirmas posmas, o pabaiga jau beveik ir nuvylė, nes nesulaukiau jokios kulminacijos, jokio kilimo ar naujovių, netikėtumo, tiesiog pakartojai beveik tą patį. Šiaip - neblogai.
DAr pamiršau. Pirmame/antrame posme per daug kartoji 'jis'. Kai kur galima ir praleisti.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-03-15 20:21:47
...man patinka topoliai...mielas kūrinys...