Galais puantų į žemę įsirėmęs,
Kaip balerina ant scenos, pasistiebęs
Jis virpančius nuo įtampos
Pirštus aukštyn iškėlęs.

Jis - saulės išsiilgęs, šilumos, šviesos.
Jis tikisi praplėšt dangaus pilkumą,
Atverti kelią saulės spinduliams.
Paliest galiukais pirštų auksines strėles.
Sušilt, nustot virpėt nuo įtampos žiaurios.
Nurimt, užmigt, pavasario sulaukti.

Nėra saulytės, nėr sniego išganingo,
Kuris apklotų, kaip skara.

Ir tenka ir toliau virpėt,
Kaip balerinai, nesibaigiančio šokio sukūry.