Tylinčios žvakės,
Bejausmiai veidai,
Kam žiūrite jūs
Abejingai tenai?

Plastikiniam karste
Guli du vaikai,
Niekam nerūpi
Jų gyvybės visai...

Galvoji žiauru?
Juk realybė tokia,
Dažniausiai negali
Ji būt kitokia...

Žmogiškumo ribas
Peržengia visi
Mažiau ar daugiau
Savo elgesio kely...

Galbūt klystu,
Bet aš tik žmogus,
Trokštantis valdyti
Savo jausmus...