Santrauka:
ir tuštuma ir forma – tokios pačios
neatsiranda jos ir neišnyksta
aukštyn žiūrėdavo
į varpinės skliautus
įtempusi gyslotą kaklą
laukdavo
nakties muarų tinklas
glostydavo varpo linkį
sugėrusį visus dienos obertonus
vibravo
ūbavo
aidėjo varpas
į tuštumą
ir vėl į formą
ir tuštuma ir forma – tokios pačios
neatsiranda jos ir neišnyksta
nei dyla kaip delčia
ir nepilnėja
ir upė tekanti pro šalį
kažkur pasiekus vandenyną
praranda formą
nebetenka vardo
tiktai kvailys it tuščias puodas
riedantis akmenimis
auksinio narvo siekia
nėra laimėjimo karaliau
ir pralaimėjimo nėra
nėra žinojimo ir nežinojimo
tik tobuloji tuštuma
aukštai – ties varpinės skliautu
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): `Rei
Sukurta: 2005-10-26 13:29:36
idomus ir grazus eilerastukas, paliko gera ispudi apie rasytoja.
:
Sukurta: 2005-10-24 22:44:16
ties varpinės skliautu-
aukštai
tos tobulosios tuštumos
nešnekūs vartai
šarvus paverčiantys
lukštais
prasiveria tik maldai
kartais
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2005-10-24 18:48:26
Kupinas muzikalumo ir gilios gyvenimiškos išminties. Deja, aforistinė mintis apie auksinio narvo siekiantį kvailį ginčitina, bet tai nesumenkina kūrinio. Dėkoju autorei už patirtą malonumą skaitant gerą eilėraštį.:-)))