Aš išeinu, ir gryno oro gūsis tarytum
Angelas man persmelkia plaučius.
Įtrauktas cigaretės dūmas
Atrodo toks kartus ir nejaukus.

Susimąstau... Yra juk gero šiam pasauly —
Tai jūra, saulė, mėlynas dangus.
Visa gamta ir jos gyva esybė
Pritraukia žmogų kaip gėlė drugius.

Gamta nuo seno kūrė žmogų.
O šis taikoj gyveno su gamta.
Deja, tik retas gali prisiminti slogų
Vaizdą, kaip gyvenom kažkada.

Galbūt dar grįš žmogus į protą
Ir prisimins mūs protėvių jausmus.
Užteks mąstyti. Cigaretė jau susmilko...
Grįžtu į savo keturis kampus.