Aš dar nenorėjau išeiti,
Nes nespėjau sudie ištarti...
Nespėjau jų apkabinti,
Pasakyti „man laikas eiti...“

Svajojau, kad pavirsiu paukščiu
Ir skraidysiu virš debesų.
Taip nepalikčiau, kuriuos myliu,
Jei žinotų, kad šalia esu...

Prisimenu užpustytus laukus
Manęs laukiančius draugus,
Pavasarį pievoje rinktus žiedus,
Man sakytus brangius žodžius...

Prisiminimų niekas neištrins –
Jie amžiams širdyje paliks...
Bet tenka užbaigt mintis,
Nes reikia užmerkt akis...