Santrauka:
Eilėraštis to paties pavadinimo Mone(t) paveikslui.Nepakartojamo žavesio linijos ir spalvos - jaudinančios, gražios ir paslaptingos...
******
Medžių vėjas į šlaitą įaugęs,
Skardžiais slysta aistros virpesys--
Pasilikim kalnuos, mano drauge,
Kol žvaigždynai svajas mūs išlis,
Kol išlis mūs geismingąją upę,
O dangus nebylės nebylės !
...Kol pavasariu mes apsisupę,
Akimis kol dar žvelgiam gėlės...
Tik nubrisim žvaigždynų simfonija,
Nusiprausim spalvom vienumų--
Upės žydintys akmenys klonyje--
Kalno ašaros ! Jam neramu !!!
...Ne tik vėjas įaugęs į kraują,
Bet ir saulės ugnis akmeny--
Pasilikim kalnuos, kol keliauja
Žvaigždės upėmis - tu gyveni...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-03-11 09:12:16
Toje jautrioje, poetškoje metaforų kalboje tiek jausmo ir tiek atspalvių.... nostaligiškas man.... gražu:)))
Vartotojas (-a): jolija
Sukurta: 2008-03-10 17:53:39
Nors kai ko nesupratau, bet visuma labai patiko. Mokat gražiai išsisakyt:)
Anonimas
Sukurta: 2008-03-10 16:32:27
Vaizdai pasakiški. Iškalba pavydėtina. Ačiū, ačiū.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-03-10 15:40:13
...Kol pavasariu mes apsisupę...
Tarsi įsukantis į nuostabiausių jausmų sūkurį.
Žavūs vaizdiniai. Labai graži, iškilni lyrika.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-03-10 14:52:31
...saulės ugnis akmeny... :-)