******
Medžių vėjas į šlaitą įaugęs,
Skardžiais slysta aistros virpesys--
Pasilikim kalnuos, mano drauge,
Kol žvaigždynai svajas mūs išlis,

Kol išlis mūs geismingąją upę,
O dangus nebylės nebylės !
...Kol pavasariu mes apsisupę,
Akimis kol dar žvelgiam gėlės...

Tik nubrisim žvaigždynų simfonija,
Nusiprausim spalvom vienumų--
Upės žydintys akmenys klonyje--
Kalno ašaros ! Jam neramu !!!

...Ne tik vėjas įaugęs į kraują,
Bet ir saulės ugnis akmeny--
Pasilikim kalnuos, kol keliauja
Žvaigždės upėmis - tu gyveni...