Apnuoginau Tavo kūną ir sielą,
Išgirdau Tavas mintis ir pasilikau jas su savimi.
Širdelę Tavo laikė mažytės vaiko rankelės,
Jos niekas nepaleido, laikė prie krūtinės tvirtai priglaudę.
Mes neverkiame dirbtinėmis ašaromis, mes nerodome netikrų jausmų,
Mes gyvename kiekviename iš jūsų ir tikime, kad liksime visada kartu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-03-09 13:00:41
Per daug įvardžių - lietuvių kalba tuo ir graži, kad jų retkarčiais galime atsisakyti - meniškai nutylėti.
Kas priglaudę? Nesupratau. Jei rankelės, tada priglaudusios - reikia derinti giminę.
Pabaiga banaliai nuskambėjo. Truputį neišbaigtas darbelis pasirodė.