Apnuoginau Tavo kūną ir sielą,
Išgirdau Tavas mintis ir pasilikau jas su savimi.

Širdelę Tavo laikė mažytės vaiko rankelės,
Jos niekas nepaleido, laikė prie krūtinės tvirtai priglaudę.

Mes neverkiame dirbtinėmis ašaromis, mes nerodome netikrų jausmų,
Mes gyvename kiekviename iš jūsų ir tikime, kad liksime visada kartu.