Aušros žaros danguje sutviskėjo,
Upė paskendus tyloj.
Šaukia mane miškai gimtieji,
Ramunės skleidžias patylom.
Aš senas gūdžių girių vilkas
Ir kojos visados mane maitino.
Aš pasiilgau savo girių,
Laikas sugrįžti atėjo.
Ir staiga sustaugė vilkė...
Upės bangelės krantais nuvilnijo.
Kas nenorėtų grįžti į girią?
O man tai į sielą įdėta...
Nostalgiškai akys sužibėjo
Ir patraukiau atgal...
Esybės savos nepakeisi,
Namų gimtųjų reikia kiekvienam.
Esu senas gūdžių girių vilkas
Ir atsiliepiau į vilkės šaukimą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-03-09 22:01:38
Reikia atsiliepti jei šaukia...
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-03-08 12:44:44
miške gimęs,
miške augęs-
į mišką žiūri?
Čia tai bent ištikimybė!
---jokių emigracijų...
:)
Anonimas
Sukurta: 2008-03-08 11:57:51
Geras.
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2008-03-08 11:14:44
Geras.Labai.
Vartotojas (-a): Albus Frenulum
Sukurta: 2008-03-08 00:54:47
vyriškai. po tokio kūrinio bent man norisi prisėsti kur ant kalnelio ir stebėti kaip banguoja pievos...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-03-07 23:46:43
Esu senas gudžių girių vilkas
Ir atsiliepiau į vilkės šaukimą..
...didingai skamba...kerintis darbas...patiko...