Aušros žaros danguje sutviskėjo,
Upė paskendus tyloj.
Šaukia mane miškai gimtieji,
Ramunės skleidžias patylom.

Aš senas gūdžių girių vilkas
Ir kojos visados mane maitino.
Aš pasiilgau savo girių,
Laikas sugrįžti atėjo.

Ir staiga sustaugė vilkė...
Upės bangelės krantais nuvilnijo.
Kas nenorėtų grįžti į girią?
O man tai į sielą įdėta...

Nostalgiškai akys sužibėjo
Ir patraukiau atgal...
Esybės savos nepakeisi,
Namų gimtųjų reikia kiekvienam.

Esu senas gūdžių girių vilkas
Ir atsiliepiau į vilkės šaukimą...