Santrauka:
lieju apmaudą:(
Man patinka, kaip drasko tinklus sunerimusi menkė,
Kai raudoniu pražysta banga ir šuniukas neranda namų –
Aš šiandien sugrįžau atsikeršyti, griaut ir sumenkint
Bei ištėkšti į veidą lipnius iš kišenės žodžius.
Jie pirmieji mane, įsimurkdę į griovį, apspjaudė
Ir sušlapusią mušė už tai, kad nulijo lietus,
O vėliau susijaudinę šoko basi ir be glaudžių,
Iškraipydami kūną į šonus lyg lūžę perpus.
Jie pirmieji sugriovė namus, kur kūrenosi krosnis,
Ir sudaužė lęšius, kad neverkčiau prie lango akla.
Kam netyčia grįžau? Tik ne tam, kad liūdnai pasiguosčiau,
O kad tinklą ištempčiau iš ryto ant kranto pirma
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2008-03-07 19:46:17
Tai jeigu, Ana, nesupratai vizijos -ne mano problema. Ne vizija čia ,o tropikacija - menkes gaudo į tinklus negailestingi žmonės, ne tūžmastis jokia,tik išdėstyta mintis-žiaurumas už žiaurumą.
O kas jie -nesvarbu,čia poezija, o ne detektyvas:P
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2008-03-07 00:07:50
lyrinis subjektas labai stiprus -sugeba grįžti ir atkeršyti.
jokių dnr nė kvapo
daugiau mintis ,nei jausmas
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2008-03-06 18:33:59
Grįžau -geriau ritmikai, o paskutinė eilutė sako,kad žiaurumas gimdo žiaurumą.
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2008-03-06 18:25:27
Kategoriškai nesutinku, eilėraštis turi gilią potekstę ( mintį). Tai nėra vien jausmai.
Skyryba - autoriaus reikalas, net vaikų rašiniuose ji visiškai dabar laisva ,o kūryboje tuo labiau.
Anonimas
Sukurta: 2008-03-06 17:10:15
Tik lieji apmaudą, tiktai. Atsikeršius-> atkeršijus. Jr->Ir. Skyrybą redaguoki. Perkeliu į jausmus.