Dabar aš TEN -
Aš Savyje.
Iš TEN kalbu.
Dievai aptemdė protą
Ir paliko būti
Pasaulyje,
Kurį norėjau,
Apsigaubęs viltimi,
Po Dvasią
Ir po Žodį
Panešioti.
Gal net įkelt kaip inkilą,
Kuomet varnėnai grįžta
Ir, prisiglaudus prie aukštų namų,
Apsikabint pavasariu,
Kuomet jis dar jaunystėje,
Ir pasilikt Trejybėje
Dievu.
Ir Velniu,
Ir Žmogum.
Tik SAU.
Trejybė tik tuomet šventa,
Kai nesidalo.
Dabar aš -TEN,
Aš Savyje-
Aš Dievas.
Velnias
Ir Žmogus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-03-06 21:30:35
Trejybė tik tuomet šventa,
Kai nesidalo
...graudžiai skamba...
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2008-03-06 19:53:57
Viskas teisinga.Viskas savo vietoje.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-03-06 18:26:02
"
Trejybė tik tuomet šventa,
Kai nesidalo." Amžinas konfliktas pačio su SAVIMI. Kaip priversti šitą Trejybę- harmonizuoti? Kaip atrasti Ramybę... SAU su SAVIMI.
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-03-06 18:16:16
Tiesiog nuostabu, nerandu žodžių kitų, tokioj Trejybėj aš dar virstu... nes nežinau kada esu Dievas, Velnias, kada Žmogus... Pasakyk, Pelėda, kur gauti tokią Trejybę sau... :)