voratinkliais
užtrauktos laiko akys
jau nebeverks
iliuzijų ir nuodėmių
rauda
bespalviuos vėjo plaukuose
aistra dar degs
ir verkiančių minčių
melodija
nuolatos kartos
kad laikas
tarsi pasiutusių šunų ruja
vis puola, vejasi mane
trumpa atodūsio
malda
surakinta gruodo pėdose
aidės -
dar neištirpsiu ūkanoj,
gyvenimo eilių klausysiuos
dar
dienos laidoj ir sutemoj...
bijau
tiktai
ilgos nakties...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-03-05 08:55:37
Gili ir prasminga Laiko pajauta; įvertinimas.
Vaizdžiai ir lyriškai, nors ir liūdnai, bet pažadinančiai.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2008-03-05 07:54:45
Tikėjimo ir ilgesio pynės.
Pabaigoj virpuliukai bėginėja...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-03-04 23:56:24
bijau
tiktai
ilgos nakties...
...liūdnas ir gražus...paskutinės eilutės ypač...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-03-04 23:17:19
su malonumu perskaičiau. Aiškiai ir jaudinančiai apie laiko ir egzistencijos santykį. Artimos mintys, sklandi interpretacija.
"laikas
tarsi pasiutusių šunų ruja
vis puola, vejasi mane.." - aštrus, vaizdus ir pajuntamas pastebėjimas. Giliai smingantis:)))