voratinkliais
užtrauktos laiko akys
jau nebeverks
iliuzijų ir nuodėmių
rauda
bespalviuos vėjo plaukuose
aistra dar degs
ir verkiančių minčių
melodija
nuolatos kartos
kad laikas
tarsi pasiutusių šunų ruja
vis puola, vejasi mane

trumpa atodūsio
malda
surakinta gruodo pėdose
aidės -
dar neištirpsiu ūkanoj,
gyvenimo eilių klausysiuos
dar
dienos laidoj ir sutemoj...

bijau
tiktai
ilgos nakties...