apie save išaugtas mano sapnas
baugiai pasakoja
vakaro priemenėj

aš tik stoviu ir klausau
išlukštentom akim
apkramsnotom ausim

koks jis baisus ir grėsmingas

tačiau jau ryte
surinkau savo akių luobeles
ir bekraujes ausų kremzles

kad galėčiau drąsiai gultis
į pašildytą pusvyniu lovą

baisiai ir grėsmingai
spjauti savo naktsapniui
po kojom

ir užsimerkus rėkti
ponas Dievas
juk tikrasis durnių miego
laivo kapitonas