durnių miegas
apie save išaugtas mano sapnas
baugiai pasakoja
vakaro priemenėj
aš tik stoviu ir klausau
išlukštentom akim
apkramsnotom ausim
koks jis baisus ir grėsmingas
tačiau jau ryte
surinkau savo akių luobeles
ir bekraujes ausų kremzles
kad galėčiau drąsiai gultis
į pašildytą pusvyniu lovą
baisiai ir grėsmingai
spjauti savo naktsapniui
po kojom
ir užsimerkus rėkti
ponas Dievas
juk tikrasis durnių miego
laivo kapitonas