Mes esam apsėsti,
Nuodėmėm aptekę žmonės.
Galvojam – gali mums atleisti.
Dievas?
Tikim jo malone.

Mes esam optimistai,
Pinigas ir lekiam jau laisvi.
Teisėjui, mentui kišam atvirai
Daug šlamančių,
Ir nesvarbu jau, kad vairavom neblaivūs.

Mes esam nuodėmingi,
Bet šito nepajaučiam –
Apsimetam laimingais.
Paskui apsidairysim,
Gyvenimas į tolį pučia...