Tą vakarą –
Kai viskas taip blogai,
Kai broliams gęsta šypsenos
Jie taip toli ir taip retai
Ir tu žinai, kad atramos-visai ne tai,
Kai skamba tie balsai,
Kurių nelauki, bet klausais
O meilės netikros, sėkmingai nugalėtos,
Kurios ilgies-tik pelenai
Kai tu regi senas akis
Vis silpstančias mintis,
Trumpėjančius žingsnius,
Kuriuos beviltiškai stabdai,
Kai griūnančios lavinos
Jau nesuvaldai
O ant šio lapo viskas liejasi
Tik šimtąkart girdėtai banaliai
Tą vakarą, tą naktį, parytį –
Kai paskutinės valandos žiemos
Jau tirpsta, o tu tai –
Pamiršai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-02-28 11:22:54
Man visai patiko. Kodėl silpnas? Skambus ir jausmingas. Juk būna tokių vakarų "kai viskas taip blogai"...
Vartotojas (-a): Tylinti
Sukurta: 2008-02-28 00:50:15
toliau-pavasaris, o aš tai pamiršau, ne kažkas kitas ;).sutinku, kad silpnas, labai jau daug tų -ai...tokie verksmai:)
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2008-02-27 16:41:37
Neblogai, bet tai netinka į trumpuosius žanrus. Gal jausmų skyreliui?
Anonimas
Sukurta: 2008-02-27 15:44:22
Tai kad...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-02-27 13:17:08
Kai griūnančios lavinos
Jau nesuvaldai
...labai labai jaudinantis...nes tai gyvenimas, nes tai poezija...
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-02-27 10:45:07
taip-tai-tie-tik-tu:
čia dėl aliteracijos ar netyčia?
Šiaip tokių žodelyčių turėtų būti mažiau.
...........................................................
...bet rašai/kuri gerai!