Ilga tyla...
Šypsenos, juokas, žodžiai
Ištirpo.
Ar lauke jau tamsu, ar išnyko mėnuo,
Neliko nieko,
O galėčiau sakyti – gražu.
Vardą pamiršau, veidą nakties,
Tyla, pavydo pertekus,
Vaikystė nelaukė parašius,
Tik tuščias rytas be žodžių
Nutraukia... likimo grandinę,
Tas gyvenimas, pasirodo, kaip gėlė trapus...
Toli,
Lyg niekur nieko –
džiaugsmas užpildo širdį perdegusią.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-02-26 21:57:35
Šiek tiek išblaškytas ir pernelyg proziškas. Jei jau nori rašyti baltomis eilėmis, reiktų daugiau koncentruoti į vientiso vaizdo kūrimą, o čia mintys šiek tiek padrikos. Kai kurie vaizdai patiko, bet siūlyčiau nekrauti į vieną eilėraštį ir nakties, ir mėnulio, ir vaikystės, ir gėlės trapumo - žaidi su banalumo riba - kuo daugiau tokių įvaizdžių, tuo didesnė grėsmė ją toli peržengti. :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-02-26 12:18:55
Tas gyvenimas, pasirodo, kaip gėlė trapus..
...dar trapesnis ... graži mintis...
Vartotojas (-a): rainiukee
Sukurta: 2008-02-26 11:16:50
Vaje... tik dabar pastebėjau negražią klaidą pavadinime... :( Turėjo buti ''Laisvos mintys''.
Redagavimo funkcija vis dėlto būtų naudinga.