Ilga tyla...
Šypsenos, juokas, žodžiai
Ištirpo.

Ar lauke jau tamsu, ar išnyko mėnuo,
Neliko nieko,
O galėčiau sakyti – gražu.

Vardą pamiršau, veidą nakties,
Tyla, pavydo pertekus,
Vaikystė nelaukė parašius,
Tik tuščias rytas be žodžių
Nutraukia... likimo grandinę,
Tas gyvenimas, pasirodo, kaip gėlė trapus...

Toli,
Lyg niekur nieko –
džiaugsmas užpildo širdį perdegusią.