Mieli peizažai ištrypti, išvaikščioti, išgulinėti...
Nėra ramybės jiems ir, regisi, nebus –
Vis eisiu, trypsiu juos ir – patikėkit! –
Kad niekada, o niekada nepanorėsiu,
Kad jiems taip neskaudėtų be manęs,
Kaip skauda man be jų.
Man sako:
– Tu nutilk!
Užmiki kaip naktis, pasūpauta sapnų,
Tai, ką reikėjo pamatyti – jau praėję, –
Tačiau aš moku megzti ir mezgu
Iš viso to, ką kažkada regėjau.
Ir vėl į veidą pučia išbučiuoti vėjai,
Ir vėl, išmokus iš žvaigždžių mirksėti,
Atsiverčiu net po vokais akių
Gražiausius mezginius vaizdų -
Per sniegą į pavasarį brendu,
Kepurę nuo galvos aukštai metu,
Ir grįžta paukščiai iš visų kraštų.
Tuomet ir aš su jais
Dangum!
dangum!
dangum!..
Net klykteliu kaip gervė užsimiršęs:
– Mano kepurę, paukščiai, pasiimkit
Už dovanotą skrydį grįžtant prie lizdų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2008-02-27 11:50:29
Taip! Už tokį kepurės atidavimą nesupyktų nei škotas, nei gavrovietis, nei... suvalkietis :-)
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-02-26 19:50:16
Taigi taigi, Čepkeliai pelėdą šaukia, broliai sesės ten renkasi...
Kada tas didysis susiskridimas?
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2008-02-26 16:05:19
Puikus.Lyg grįžtančių paukščių klegesys.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-02-26 14:31:41
O aš maniau, kad ji ten taip ir laksto vieniša.
Ačiū, kiele.
Vartotojas (-a): kielė
Sukurta: 2008-02-26 13:26:11
Ačiū už kepurę (ir ne tik už ją) visų paukščių vardu :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-02-26 11:54:24
Tuomet ir aš su jais
Dangum!
dangum!
dangum!..
...graži erdvė dvasioje...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-02-26 11:44:42
taip ir norisi skristi:))) Priduodantis jėgų... atrodo, įveikiama viskas, negali kilti jokios abejonės. GRAŽU ir :)))