ak, vaikeli, nuo upės pareiki –
vakarėja skliautai, ne ruduo,
muša būgnai audros, tylos senka
nuo lietaus, nuo įskilusio smuiko raudos.
nežinau, ar išplaukęs, ar lėtas
tavo nuovargis meldžia sugrįžt –
ašarėlėms nuo kiaulpienių slystant
ant pavargusios kerdžiaus kaktos.
ir nudažo su vandeniu blyškiai
nusilupusį krantą delnai –
ak, vaikeli, jau laikas sugrįžti
prie paveikslo, tapyto kadais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-02-27 16:12:03
ilgesingas
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-02-26 19:54:53
Ir labai švelnus, ir labai daug dermės paieškos.
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2008-02-26 15:55:59
laukimas...Skausmingas ir taurus.
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-02-26 15:22:22
Gražus kvietimas sugrįžti, aš taip noriu tapyti... :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-02-26 02:57:19
ak, vaikeli, jau laikas sugrįžti
prie paveikslo, tapyto kadais.
...filosofiškai gražiai skamba...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-02-26 00:44:47
.....
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2008-02-25 21:40:18
Dvelkia ramybe. Gražus darbas.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2008-02-25 21:14:33
taip ir norisi pareiti... ir sugrįžt prie paveikslo, tapyto kadais...
Anonimas
Sukurta: 2008-02-25 20:46:07
Gražus kūrinys...