Drugio šešėly

Gimiau tąkart
Snaigių apdainuota,
Šalčio išsaugota,
Sniegui paskirta.

Mačiau akis šalia,
Belaukiančias pavasario.
Iš tavo veido
Girdėjau džiaugsmą,
Pažadėta buvo –
Liksim amžinai.

Išsaugojau tau šypseną,
Tašką savo sparne.
Ištirpus sniegui,
Tirpo pirmas mano žodis –
Išmokytas šešėlio.

Gimęs skristi, skris amžinai.
rainiukee

2008-02-25 18:03:16

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): rainiukee

Sukurta: 2008-02-26 11:10:45

Taip, norėjau pasakyt, kad jokios susiklosčiusios aplinkybės neužgoš tikrosios prigimties. Šiuo atveju tai labai asmeninė mano patirtis, džiugu, jei yra suprantančių...