Drugio šešėly
Gimiau tąkart
Snaigių apdainuota,
Šalčio išsaugota,
Sniegui paskirta.
Mačiau akis šalia,
Belaukiančias pavasario.
Iš tavo veido
Girdėjau džiaugsmą,
Pažadėta buvo –
Liksim amžinai.
Išsaugojau tau šypseną,
Tašką savo sparne.
Ištirpus sniegui,
Tirpo pirmas mano žodis –
Išmokytas šešėlio.
Gimęs skristi, skris amžinai.