Aš viską tau palieku, ką turėjau!
Nesididžiuok...
ir išsirink
kas tau geriau!
Nes man
nebereikės jau nieko,
aš
savo suradau.
Žinau –
mes turim skirtis.
Jaučiu, jog tai šalia,
Užuodžiu
tavo aitrų kvapą,
tiesiog
svaiginantį mane...
O už tavęs –
tau svetima mirtis...
Ji mano!
Kaip tava naktis!
Neišbaidyk –
ji tarsi paukštis,
ji nuskris!
užmerk
akis...
Tai mano kelias,
pabaiga,
aš nebeliksiu skęstančiam laive...
Čiupuosi plaustą ir iriuos,
O jūs išlikt –
aš – renkuos!
Palieku
neišsipildžiusias svajas,
negaila –
mesk jas į bangas.
Palieku
mylimus
brangius,
kaip sako žmonės –
artimus
draugus...
Tačiau mirtis – man artimesnė!...
Nesmerk manęs – ji man gražesnė...
Ir savim
aš išsiskirsiu
Vardan to...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-02-25 16:51:14
na čia matau irgi link kosmoso traukia. Kad man tokios problemos, skirtis, suartėti, liubov, morkov', et... :(
Vartotojas (-a): Aistruolė
Sukurta: 2008-02-25 16:50:25
ne ne...paaiškinsiu - tai mano kūryba kai buvau 17 metų. Dabar tai tolima praeitis, tiesiog įdėjau šį eilėraštį dabar, po 13 metų :) Visgi tai mano :)
O šiaip per jautriai nereguokite, mirti aš nenorėjau, tiesiog ieškojau gyvenimo prasmės. Tikrai :)
Anonimas
Sukurta: 2008-02-25 16:41:45
man labai patinka tokios jautrios eilės