Aš viską tau palieku, ką turėjau!
Nesididžiuok...
ir išsirink
kas tau geriau!
Nes man
nebereikės jau nieko,
aš
savo suradau.

Žinau –
mes turim skirtis.
Jaučiu, jog tai šalia,
Užuodžiu
tavo aitrų kvapą,
tiesiog
svaiginantį mane...

O už tavęs –
tau svetima mirtis...
Ji mano!
Kaip tava naktis!
Neišbaidyk –
ji tarsi paukštis,
ji nuskris!
užmerk
akis...

Tai mano kelias,
pabaiga,
aš nebeliksiu skęstančiam laive...
Čiupuosi plaustą ir iriuos,
O jūs išlikt –
aš – renkuos!

Palieku
neišsipildžiusias svajas,
negaila –
mesk jas į bangas.
Palieku
mylimus
brangius,
kaip sako žmonės –
artimus
draugus...

Tačiau mirtis – man artimesnė!...
Nesmerk manęs – ji man gražesnė...
Ir savim
aš išsiskirsiu
Vardan to...