Einu tiltu lyg užburta alėja,
žuvėdros klyksmu virš bangų.
Į sparną pasigavęs vėją,
link horizonto paslėpto rūku.
Pamiršęs trapią, baltą smiltį,
lopšinę žilstančios pušies.
Ir švyturį, kuris į širdį
įsmigs per juodumą nakties.
Į jūrą, kur žvaigždės krenta,
kur burės dingsta pamažu.
Ir sielos ilgesys atranda
iš tolių spindulį namų.
Aš sugrįžtu į krantą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-03-24 17:25:19
gražus, platus sugrįžimas. Veržliai, gaiviai...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2008-03-22 19:26:52
Jūros stichijos fone: svajinga, romantiška, bet ryžtinga!
Anonimas
Sukurta: 2008-02-24 20:29:38
Svajingas, ....
...vėjo nešamas skambesys :)
Gražu.
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2008-02-24 20:15:02
Ak, apdainuotoji jūra. Gražu, romantiška, jausminga.
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-02-24 19:48:22
Romantiškai gražu, o svarbiausia susitikimui ant Palangos tilto labai tinka. Aš tik lagaminą susikroviau, o Tu jau ir eiles spėjai parašyti. Šaunu. :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-02-24 17:18:38
grazu...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-02-24 15:10:04
Ir sielos ilgesys atranda
iš tolių spindulį namų.
Aš sugrįžtu į krantą...
...jaudinantis, šiltas ir lyriškas...labai gražus, ypač pabaiga ...AŠ SUGRĮŽTU Į KRANTĄ...šie žodžiai šiame kūrinyje turi keistą sidabrinį labai ilgesingą skambėjimą...