Einu tiltu lyg užburta alėja,
žuvėdros klyksmu virš bangų.
Į sparną pasigavęs vėją,
link horizonto paslėpto rūku.

Pamiršęs trapią, baltą smiltį,
lopšinę žilstančios pušies.
Ir švyturį, kuris į širdį
įsmigs per juodumą nakties.

Į jūrą, kur žvaigždės krenta,
kur burės dingsta pamažu.
Ir sielos ilgesys atranda
iš tolių spindulį namų.

Aš sugrįžtu į krantą...