. Dar visai mažą Ilgesį bedalį
kadaise priglaudžiau savy.
Išauginau,
o jis –
išeiti negali.
O gal nenori elgtis
kaip suaugę visi?
Per ankštas tapo mudviems kūnas:
dienom trumpam pabėga Ilgesys,
bet vakarais,
arba vidurnaktį net
būna –
sugrįžta vėlei pro minčių duris.
Ir sunkų nakčiai kloja guolį
po širdele iš slegiančių jausmų.
Kaip užmigdyt šį ramybės grobuonį?
Nevalia juk jėga išvaryt iš namų?
Vis mąstau:
nejau amžinai
kūnas bus jo globos namais?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-02-25 23:49:49
Jausmas, mintys- artimos. Patinka tas savitas matymas. Toks sveikas, sugebantis realiai įvertinti ir pateikiamas taip švelniai, vis tik...
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-02-25 11:42:19
...iš ilgesiuko
ILGESĮ išauginai?
...gal be jo neturėtum siekiamybės?
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-02-23 17:06:06
Vis mąstau:
nejau amžinai
kūnas bus jo globos namais?
...gražu, bet ypač pabaiga tarsi reziumuoja viską...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-02-23 14:29:48
Savas vaikas, užaugintas -kaipgi nemylėsi jo :)
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-02-23 12:47:22
Tegul tas ilgesys gyvena eilėmis... juk taip gražu, kai išrimuoji už du... :)
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2008-02-23 11:42:51
suaugęs tai suaugęs, bet... ir ilgesiui pabūti vaiku norisi.
Vartotojas (-a): laukimas
Sukurta: 2008-02-23 11:08:59
mintis graži. tik kai kur striginėja ritmas. taisytinas. bet vienas iš geresnių...