Kada pasaulis sutelpa ant delno,
Nustoja groti triūbos.
Sustoja traukiniai.
Nemoka skrist lėktuvai.
Išdžiūsta jūros, vandenynai.
Ir nesvarbu,
BUVAI,
ESI
ar
BŪSI,
Kada pasaulis sutelpa ant Dievo delno.
Ant jo ir aš jau ne lietuvis.
Nėra čia
anglų,
vokiečių
ar kinų...
Prisėdu prie Ievos Adomo,
Ir nuostabu, kad mano delnas
Irgi
tokią
išmintį
dangaus
nokina....
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kielė
Sukurta: 2008-02-22 22:31:14
...o jei esi šios žemės virpstas,
pavasariai ir čia reikšmingi sirpsta...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-02-22 17:32:58
Ooo, jau Pelėda ūkauja... - ... nepašovė medžiokliai... o aš jau galvojau...
Koncentruotai ir įtaigiai pasakyta.
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2008-02-22 17:23:58
matau ir Autoriaus išmintį...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-02-22 15:40:40
Brandi išmintis. Patiko.
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2008-02-22 14:21:44
Prasmingas. "Kada pasaulis sutelpa ant Dievo delno./ Ant jo ir aš jau ne lietuvis". Gaila. Nors kas žino. Sakoma, kaip danguje taip ir žemėje. Tai gal kaip žemėje ir danguje?