Išmintus laukus pakutensiu
negyvus paukščius atgaišinsiu
geluonimis baimes įskelsiu
sparnu į tiesą – prabilsiu
Komforto nebeiškentus
marškininį kūną numesiu
ugnimi laukine pavirtus
veidą tamsai įžiebsiu
Rusendama oru pakilsiu
į pamirštą naktį negrįšiu
parnaso kalnu atgimsiu
aušros gaiva nepaspringsiu
Slėpinį žaibo įminus
giliau į šviesą panirsiu
sekundės blyksniu pasistiebus
aštriai – iš kur atėjau –
k[ir/ri]siu
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-03-05 16:35:57
oi,kokie pa(si)žadėjimai...
/negyvus paukščius prikelsiu/
:)