Šviesok[ir/ri]tis

Išmintus laukus pakutensiu

negyvus paukščius atgaišinsiu

geluonimis baimes įskelsiu

sparnu į tiesą – prabilsiu

Komforto nebeiškentus

marškininį kūną numesiu

ugnimi laukine pavirtus

veidą tamsai įžiebsiu

Rusendama oru pakilsiu

į pamirštą naktį negrįšiu

parnaso kalnu atgimsiu

aušros gaiva nepaspringsiu

Slėpinį žaibo įminus

giliau į šviesą panirsiu

sekundės blyksniu pasistiebus

aštriai – iš kur atėjau –
k[ir/ri]siu
shakida

2008-02-22 01:24:14

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2008-03-05 16:35:57

oi,kokie pa(si)žadėjimai...
/negyvus paukščius prikelsiu/
:)