Išmintus laukus pakutensiu

negyvus paukščius atgaišinsiu

geluonimis baimes įskelsiu

sparnu į tiesą – prabilsiu

Komforto nebeiškentus

marškininį kūną numesiu

ugnimi laukine pavirtus

veidą tamsai įžiebsiu

Rusendama oru pakilsiu

į pamirštą naktį negrįšiu

parnaso kalnu atgimsiu

aušros gaiva nepaspringsiu

Slėpinį žaibo įminus

giliau į šviesą panirsiu

sekundės blyksniu pasistiebus

aštriai – iš kur atėjau –
k[ir/ri]siu