Ledo lytys prie Bennecourt / Floes at Bennecourt / Monet /

Santrauka:
Eilėraštis to paties pavadinimo Mone / Monet / paveikslui.
******
Tik sniegas, sniegas ir brūzgynai apšalę,
Tik medžių sielos išnirę iš glūdumų,
Tik baltos skausmo linijos, brėžiančios salą
Ir mėlynos sutemos po dangum neramiu --

Vyniojasi šerkšno vijokliai, bedugnėmis lyja --
Kur aš nukeliausiu ledėjančiom upėm žaizdų?
Jau ižas vienatvės nešasi baltą leliją,
O šalčio stebukle, vėl tave surandu --

Baltasis takelis, vyšnaitė parimus ties vartais,
Kaštonų sparnai, apkabinę uolas debesų --
Ateiki į sapną, į trupantį sapną nors kartais
Iš pirmojo sniego simfonijos ir iš visų

Snaigių, nukritusių nuo ilgesingųjų vėjų,
Nuo mano lyros - vienintelės mano tiesos,
Kurios išdainuoti pro mėlyną šaltį nespėju --
O baltąją viziją vėl ūkai išnešios...
giedrex26

2008-02-21 11:53:48

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2008-02-23 16:48:42

" Snaigių, nukritusių nuo ilgesingųjų vėjų,
Nuo mano lyros - vienintelės mano tiesos,
Kurios išdainuoti pro mėlyną šaltį nespėju --
O baltąją viziją vėl ūkai išnešios..."- tai Jus... tiesiog TAIP. Skaudziai.

Anonimas

Sukurta: 2008-02-23 08:37:41

Vaizdai gražūs. Skiemenų neatitikimas kai kuriose eilutėse trikdo rimą. Trečiame posme - gerai.

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2008-02-21 19:39:06

Pasijutau, tarsi pati būčiau ten, kur tas sudėtingas pavadinimas Bennec.... :) Kaip vaizdinga ir baltai šaltai snieguota...

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2008-02-21 13:51:32

Trapūs mieli prisiminimai iš pirmojo sniego simfonijos..., ir jų ilgesys... Gražiai labai. Ir ta vienintelė tiesa... tokia prasminga.