******
Tik sniegas, sniegas ir brūzgynai apšalę,
Tik medžių sielos išnirę iš glūdumų,
Tik baltos skausmo linijos, brėžiančios salą
Ir mėlynos sutemos po dangum neramiu --

Vyniojasi šerkšno vijokliai, bedugnėmis lyja --
Kur aš nukeliausiu ledėjančiom upėm žaizdų?
Jau ižas vienatvės nešasi baltą leliją,
O šalčio stebukle, vėl tave surandu --

Baltasis takelis, vyšnaitė parimus ties vartais,
Kaštonų sparnai, apkabinę uolas debesų --
Ateiki į sapną, į trupantį sapną nors kartais
Iš pirmojo sniego simfonijos ir iš visų

Snaigių, nukritusių nuo ilgesingųjų vėjų,
Nuo mano lyros - vienintelės mano tiesos,
Kurios išdainuoti pro mėlyną šaltį nespėju --
O baltąją viziją vėl ūkai išnešios...