Nemoku pasakų skaityti;
Jos knygose dabar man lyg negyvos -
Net raganos - ne raganos,
Našlaitės - ne našlaitės
Užpusto vakarą raidėm iš knygų,
Neradus žinomos kadais šalies.
Ir Dievas žino, kas čia kaltas!
Gal taip, kad pats jau vakaras esu;
Išdžiūvo ašaros
Ir netgi baimės-
Nei verkti moku,
Nei bijot galiu.
Pavargo laukti uždarytos karalaitės
Aukštuose bokštuose pilių...
Dar pasagų rūdim žirgai sužvengia,
Bet raitelis jų - vakaras
Be pentinų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2008-02-21 19:29:16
Supratau: reik surengt vakarinei Pelėdai seminarą tema "Pasakų skaitymas vakarais"...
O jei rimtai: niu gi gražiai įsigilinta, nors ir ilgesingai liūdnai...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-02-21 18:26:19
Ale jau tokia alternatyva H. Radausko "Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu"..
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2008-02-21 17:54:00
ale gerai išsakytas čia tas "nemokėjimas"...
Anonimas
Sukurta: 2008-02-21 17:01:10
Paprastai, bet giliai. "kad pats jau vakaras esu" ... Bravo.
Vartotojas (-a): kielė
Sukurta: 2008-02-21 14:14:42
...bet vakaras - pasakų metas!
O vienas raitelis mokėjo būti net ir be galvos...