Kai, pakeldamas kapo plunksną,
Lyg priberdamas į akis smėlio
Bebundančiam faraonui,
Vėjo viesulų kvaitulys,
Išrengdamas mane iki nuogumo,
Čaižė dulkių audra,
Tada dar nežinojau, kad
Paliečiau uždraustą vaisių,
Nes buvau tik paprastas
Duobkasys, dirbantis savo darbą.
Bet pajutau dievybės galią.
Mano viduje aidėjo
Tūkstantmečio užkeikimo šauksmas –
Nežadinkite miegančio faraono.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2008-02-22 19:26:59
Radau negirdėtų išsireiškimų. Įdomi kūrinio mintis ir pats kūrinys įdomus :)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2008-02-21 19:25:34
nemačiau vėjo tavo rankose.... :) :)
Vėjuotą mintį palikim lyriniams herojams...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-02-21 18:37:02
???
Prie piramidžių duobkasiu reikia padirbėti, kad pajustum dievybės galią???
kažką čia užkasei,Grėjau, tik neatkapstau savo kastuvėliu ..
Anonimas
Sukurta: 2008-02-21 17:02:37
Romus, tvarkingas kalbėjimas.