Aš nieko neturiu.
Nei saulės,
Nei žvaigždžių.
Aš neturiu net tos...
Vilties,
Kad dar kas nors
Man gero
Žemėj šioj nutiks.
Ar ko verti sapnai,
Jeigu juose tiktai tamsa,
Juoda bedugnė,
Į kurią lyg aklas vaikas
Aš krentu,
Manydama, jog tai...
Namai?
Kur toji kelrodė žvaigždė,
Apie kurią man pasakojo tėtis?
Apie jos barstomus stebuklus
Ir nešamus sapnus.
Kodėl ir ji mane paliko?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Puella
Sukurta: 2008-02-19 22:44:56
Tikrai sakau nuoširdžiai, kad šis tavo eiliukas yra aukščiau už tuos ansktesnius. Šaunuolė! Ir džiaugiuosi, kad pagaliau debiutavai Žalioj Žolėj ;)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-02-19 19:41:29
"man pasakojo tėtis????" ir dar neturit tikėjimo ? iš kur tiek pesimizmo ..T i k ė k i t tuo ką sako TĖTIS... ir visas sunkias akimirkas lengvai pernešit..:)
Anonimas
Sukurta: 2008-02-19 17:32:53
Nieko neturi... Nei saulės, nei žvaigždžių... Net vilties... O gal paprasčiausiai neieškojai? :)
Tiesa, manau, paskutinis sakinys klausiamasis "Kodėl ir ji mane paliko?".
Vartotojas (-a): Puella
Sukurta: 2008-02-19 17:24:48
;)