Santrauka:
Iš eilėraščių ciklo "Spalvotos akimirkos"
Apkalbėtais krantais supas ilgesiu apkrėstos nendrės,
Šnabžda ežero sakmę vėjuotam drėgnam pasmėly,
Pyksta krantas, kai sunkiai šnopuodami pomigliais renkas
Į eilines žudynes žvejai dar kol kas negirti:
Jų kišenėse snaudžia po mažą lenktinį peiliuką
Ir nedidelis kiekis kuprinėj ugninių vaistų.
Jie iš vakaro regi, kaip žuvys apstulbusios sukas –
Elegantiškai šėldamos drobėj vandens nėrinių.
Tik giliai padugne dedas prieblanda mėlyną tvarstį,
Nes tyloj šėšėliuoja vaitojimas valties purslų
Ir baimingai nelieka žuvų greit nustojusių žaistis:
Girdis vien tik laukimas, kai šitaip pakrantėj tylu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-02-16 21:03:51
II dalis- labiau... Jei tiksliau- pagavo:))) tikrai, mano nuomone,- poetiskomis metaforomis.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2008-02-15 14:45:01
Įdomus eiliukas: pradžia ir pabaiga ilgesingai romantiška, o peiliukas ir ugniniai vaistai - labai gyvenimiškos detalės. Spalvingas :)
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2008-02-15 14:30:29
Tas balastas ir yra poezija,kur jos estetinėse bangose smagu panerti.
Aišku, yra žmonių ,kurie mėgsta tą glaustą žodį, o aš barokišką,pompastišką ,sunkiąsvarią metaforą -mėgstu mėgautis žodžiais,juos kramsnodama ir neskubant.
Skonio reikalas-noriu tapyti paveikslus ne štrihais o liedama liedama akvarele....
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2008-02-15 14:19:15
Tik Nuodukai taip moka žuviškai pažiūrėti į baimę... beja, aš žuvis irgi... ;)