Santrauka:
Labai valentiniškai... Šiandien juk galima kalbėti sentimentaliai, ar ne?
Pakalbėkim, prašau, apie meilę...
Tu nenori –
Žinau!
Bet šiandieną leidi
man kalbėti.
Tu tik klausykis...
Pasaką seksiu.
Girdi?
Vieną sykį
šaly,
kur žmonės –
mažesni už nykštį,
herojai JIS ir JI
užaugo dideli:
sutilpo JIE
į sąvoką ABU.
Virsme tam:
iš Pažįstamo – Draugu
į erdvę tarp dviejų artumų
įsileido keistą žvėriuką – bekūnį,
pašėlusiai švelnų.
Jis telpa į delną.
Kai lipa blakstienom,
užmerkdamas dieną,
pakutena į lūpas.
Kol sapnas užtrukęs,
žvėriukas dėlioja
raidžių mozaiką:
vieninteliam žodžiui
dovanojęs šį laiką.
Nakčia jį perskaitys miegas.
Šiltom pėdutėm prabėgęs,
sūpuos ant ištiesto delno
prijaukintą ir tokį švelnų...
O kadangi žvėriukas – mano,
tai pasaka ši
bus be galo...
Pakalbėkim, prašau, apie meilę,
tavo tylai šiandieną atleidę...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-02-14 23:29:55
...įdomus kalbėjimas...daug šilumos ir jaukumo...
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-02-14 18:37:58
Ak, kokia meilė... graži kaip pasaka, beribė kaip dangus... :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-02-14 14:08:05
...:))) graziai.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-02-14 10:56:49
švelnyyyyybė.
Anonimas
Sukurta: 2008-02-14 09:59:45
/Apie Meilę N- tąjį kartą./
Tai ir nuostabu , kad apie ją galima kalbėti daug kartų ir vis kitais žodžiais.
Ji nenusakoma, ji jaučiama...... arba ne. Čia priklauso nuo kiekvieno individualiai.
Bet kad jūs, Angele, tai turit ir jaučiat, tikrai matosi iš jūsų žodžių, širdies ir kūrybos.
Gražus, nuoširdus, išradingas kūrinys :)