palieku tave žiemos valiai
pilnomis alveolėmis pykčio
suskaičiuok savo dievus
ir išeik
lėktuvų pramintais takais
po kojom iškrenta ugnis
pelenais iš medžių
išsiraviu likučius tavęs
ir rakinu
kiekvieną tuštumą savo
šįryt iš rytų
patekant senam mėnuliui
jame prisiglaudžiu žvilgsniu
ir nematau –
po mano kojomis – vanduo
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-02-21 21:05:23
kajp grazu... Saunuole musu Leja... Myliu ♥ ;]]]*
Anonimas
Sukurta: 2008-02-13 20:29:31
man tai labai patiko paskutinis posmas... "patekant senam menuliui" - cia kaip is pasakos..labai labai graziai skamba :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-02-13 18:22:01
ar ne būtų geriau ir paprasčiau "pilnais loveliais pykčio"..., lotyniškai ne visi moka :) įdomus eilėraštukas