Santrauka:
Eilėraštis to paties pavadinimo Mone / Monet / paveikslui.
*
Senos aimana ir niekada
Rožių žiedlapiai neprisikėlę,
Upės deganti šalčiu baugi banga,
Saulė panaši į skintą gėlę...
Nendrių šnaresys leduos žaliuos
Ir berželiai sutemas įsupę--
O dangau dygliažolių žaruos,
Ugnimi šalnų apliejęs upę--
Pasakyk, kur mūsų žiburys--
Toly ten namai atrodo mirę--
Tuoj naktis abu krantus praris
Ir nuplauks per visą speigo girią,
O mes liksim suledėjusioj ugny--
Mes į sutemų skaras pavirtę--
Begalinei žiemai svetimi
Ir iš balto ilgesio apgirtę--
Senos aimana ir niekada
Rožių žiedlapiai neprisikėlę...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-02-11 20:11:49
Jautrios ,gilios ir vaizdingai perteiktos mintys,
maitinančios sielą ir ne tik....
Anonimas
Sukurta: 2008-02-11 19:54:09
Gerai perteikti paveikslo vaizdai.
Kiek trikdo "išėję" iš formos žodžiai, brūkšniai - tose eilutėse galima mažinti žodžių skaičių. Pvz. be " baugi " ir pan.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2008-02-11 18:55:09
Akims gražus saulėlydis... Tik skausmingas širdžiai...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-02-11 16:07:16
atgaiva, toks poetinis kalbejimas. Ne vien aprasymas- kiek dar jausmo tikro jame... na, neimanoma likti abejingu:)))) Ikvepiau...
Anonimas
Sukurta: 2008-02-11 13:46:25
tegul namai nebus apmirę ir ugnis bus karšta karšta,nesuledijus...