*
Senos aimana ir niekada
Rožių žiedlapiai neprisikėlę,
Upės deganti šalčiu baugi banga,
Saulė panaši į skintą gėlę...

Nendrių šnaresys leduos žaliuos
Ir berželiai sutemas įsupę--
O dangau dygliažolių žaruos,
Ugnimi šalnų apliejęs upę--

Pasakyk, kur mūsų žiburys--
Toly ten namai atrodo mirę--
Tuoj naktis abu krantus praris
Ir nuplauks per visą speigo girią,

O mes liksim suledėjusioj ugny--
Mes į sutemų skaras pavirtę--
Begalinei žiemai svetimi
Ir iš balto ilgesio apgirtę--

Senos aimana ir niekada
Rožių žiedlapiai neprisikėlę...