ištiesiu delną laukimui

Santrauka:
skiriu dukrai

naują drobę
įtempiau ant molberto

nedrąsūs pirmi potėpiai
pražydo tikėjimu

skiltelėmis dalomas obuolys
į žemę pažėrė
subrandintą sėklą

kylančių paukščių sparnai
sugrąžins negrąžinamą duoklę

ištiesiu delną laukimui –
skriskit
klevas

2008-02-06 17:28:31

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2008-02-21 16:11:47

Prabilo žodžiais dailininkaS?:)

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2008-02-13 14:34:35

labai grazus, gilus poetiskas kalbejimas. Skaidrus ir schvarus, kaip rytas po lietaus. :))

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2008-02-07 18:37:10

ištiesiu delną laukimui...
Tas laukimas ir yra didžioji prasmė...

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2008-02-06 18:34:36

... po truputį brandinamas pražydęs tikėjimas... labai gražiu žiedu, skleidžiančiu nuostabią šviesą.
Laipsniškai ir gyvybingai.
ištiesiu delną laukimui –
skriskit - nuostabus palydėjimas ir kartu polėkis:)

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2008-02-06 18:08:20

Tikrai laukimas pasiteisins... Skriejantis blyksniukas...

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2008-02-06 18:07:07

Sėkmės gražiam, geram skrydžiui.
Gražūs Jūsų potepiai- skriskit.
Saugokitės, kad kas nors nesutrukdytų... Akmeniu. Pagaliu. O svarbiausia - ŽODŽIU.