Žirmūnai dega

Ištisi žiemos mėnesiai artimas
Bombos laikrodėlis krūtinėje ištiksi
Sibiras
Noras sugrįžti į gemalo stadiją
Užsitrenkti vakuuminėje visatoje
Pamesti raktus
Tapatybės kortelę
Ir protą

Noras kad niekas nekalbintų
Nelįstų labintis
Bučiuoti į šiandien
Siaubingai negražų skruostą

Užrankinti veidrodžius
Ir tik knygomis
Knygomis
Netikromis istorijomis
Prislėgti savo žaizdas

Begaliniai filmai
Sutrūkusios videojuostos
Nusėtos juodais
Jausmų pigmentais

„Ir nieko daugiau negu nieko“
Keista sielos transformacija
Į akmenį

Bandai suspausti save
Sutalpinti į Jų laiką
Į Jų supratimą
Nepavyksta

Nusiimi kaukes kemši į stalčius
Su rankraščiais kuriuos išleisi
Velniop
Su visomis raidėmis

Čia per didelė likimų trintis
Ir vėl mielas
Žirmūnai liepsnoja
Krinti ant kelių ir keikies
Bjauriausiomis svetimybėmis
Kol likimas atsisuka
„sam ty pašol“
Aiškiaregė

2008-02-05 14:24:51

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2008-02-05 19:25:49

specifinis pojūtis , labai asmeniška

Anonimas

Sukurta: 2008-02-05 18:19:01

Buvo malonu skaityti. Sakyčiau, kad stiprus kūrinys. Ir tikras.

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2008-02-05 16:00:40

Oi kaip tie Žirmūnai liepsnija - gerai, kad šiuo metu ne savo darbo vietoje Žirmūnuose, bo ta paskutinė eilutė - kaip atominė bombikė... ;)

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2008-02-05 15:13:33

/Kol likimas atsisuka
„sam ty pašol“/

...iš skausmingų gelmių...

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2008-02-05 15:06:26

ir sielos transformacija
į akmenį,
ir noras,kad niekas nekalbintų---
-----------------įtikinamai.