Žirmūnai dega
Ištisi žiemos mėnesiai artimas
Bombos laikrodėlis krūtinėje ištiksi
Sibiras
Noras sugrįžti į gemalo stadiją
Užsitrenkti vakuuminėje visatoje
Pamesti raktus
Tapatybės kortelę
Ir protą
Noras kad niekas nekalbintų
Nelįstų labintis
Bučiuoti į šiandien
Siaubingai negražų skruostą
Užrankinti veidrodžius
Ir tik knygomis
Knygomis
Netikromis istorijomis
Prislėgti savo žaizdas
Begaliniai filmai
Sutrūkusios videojuostos
Nusėtos juodais
Jausmų pigmentais
„Ir nieko daugiau negu nieko“
Keista sielos transformacija
Į akmenį
Bandai suspausti save
Sutalpinti į Jų laiką
Į Jų supratimą
Nepavyksta
Nusiimi kaukes kemši į stalčius
Su rankraščiais kuriuos išleisi
Velniop
Su visomis raidėmis
Čia per didelė likimų trintis
Ir vėl mielas
Žirmūnai liepsnoja
Krinti ant kelių ir keikies
Bjauriausiomis svetimybėmis
Kol likimas atsisuka
„sam ty pašol“