Santrauka:
dedikuoju....gal sau tik?
.... sukalbėjau poterius –
už tave, už save
šunį paglosčiau.
jis palaižė mano rankas, mano veidą:
nurimau,
išėjau.
neskauda
vėl
ne-skau-da.
vakar mirė diena.
kambarys mano – keturkampė dėžutė,
stoge vėjas barbena.
negirdžiu.
šalta kojom.
patylėk,
patylėk,
patylėki –
vakar mirė diena
--
tik
vakar
radaa
2008-02-05 01:00:45
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2008-03-01 23:27:33
Labai įdomi forma. Ir kaip Jūs mokat taip visada originaliai išdėlioti? Paprasta, šilta, jautru - giliai tokie jausmai skverbiasi.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-02-17 12:42:57
kur Tau skaudės-juk tvirta esi...
Vartotojas (-a): tarit
Sukurta: 2008-02-09 11:11:49
visas šimtas atlaidų:)
Vartotojas (-a): Žlėja
Sukurta: 2008-02-07 01:58:35
"Sukalbėjau poterius" - man skamba lyg gailestis dėl kažko, kas jau padaryta, arba kažko, kas nebuvo padaryta, o turėjo..
Vakar mirė. Šiandien nauja, vaiski.
Ir šuo, gražus simbolis (jei tai simbolis).
Šunys - nuostabūs padarai, laukiantys ir visada pasiruošę padėti :)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-02-06 09:50:33
Bėgimas nuo skausmingų prisiminimų, vis užplūstančių... nusiraminimo link. Subtili vidinė kalba. Natūralus, iš giliai plaukiantis iš(si)kalbėjimas.
Žavu, kaip visada:)
Anonimas
Sukurta: 2008-02-05 20:45:14
Tad va kur atraskime save...
Gal tik gyvendami šita diena .
Kas buvo- tai istorija,
Kas bus tik nežinoma euforija .
Labai raiškus kūrinys :)
Anonimas
Sukurta: 2008-02-05 18:12:00
kaip visada – subtilus pateikimas ir gilu..
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2008-02-05 17:59:24
kažin ar neskauda, bet...svarbu kad tik vakar tas mirimas - ne šiandiena...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-02-05 10:37:09
/vakar mirė diena /...mirs ir šiandien, ir rytoj...ir taip kiekvieną dieną - NES DIENOS MIRTIS PAGIMDO RYTĄ...labai gražus ,Radaa, Tavo kūrinys...daug minčių pažadinantis...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2008-02-05 10:25:46
Pabirusių minčių karoliukais... trapus ir birus eiliavimas - erdvė skaitytojo savoms interpretacijoms.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2008-02-05 07:58:49
Matau mūsų kraštui būdingą VYTAUTINĮ kryžių su dviems skersiniais.
Manau, kad šis kraštas iki šiol skaudžiausias Lietuvos kraštas.
Taigi ir galvoju, kad rašei lyg apie save, o parašei ir apie mano kraštą.
Būk laiminga.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2008-02-05 01:30:37
Įstabiai eiliuoti jausmai, balansuojantys nuo švelnios ir tikros poezijos iki įtikinamai nupieštų jausmų, tai, kas išgyventa, patirta...